Pastaba: Sigito straipsnis po kelionės į Alpes. Kalba ir gramatika neredaguota 🙂

Vis pasvajodavau, kad butu smagu kada ilipti i sita kalna, nes kalnais jau uzsikreciau po Tenerifes ugnikalnio Teide… svajoji ir kaip buna dazniausiai jei labai to nori tai ir atsiranda galimybes tas svajones igyvendinti… Kaip sakant karantinas matyt ta svajone paverte realybe, nes siu metu planai buvo visiskai kitokie ir apie joki kopima i kalnus nebuvo nei kalbos, bet gavosi taip kad KALNU KLUBAS, greiciausiai pats to nenoredamas, imete reklama apie mokomaji kopima i Monblana, dar pazystamas papasakojo kaip su jais kope keleta metu atgal, nusprendziau pabandyti uzsiregistruoti, nors dar tik buvo pats Covid ikarstis, bet pagalvojau jau vistiek kitur nenukeliausiu o cia irgi greiciausiai nepavyks, bet bent jau busiu pabandes svajone igyvendinti  o gavosi taip kad visiskai viskas gerai susikloste ir kelione I kalnus tapo realybe, nors abejoniu nemazai buvo nes ir remontai ir darbai ir ta dar viruso baime ( ne tiek baime, kiek karantinavimasis neramino) sejo dvejoniu, bet pakalbejus su Dainium is Kalnu klubo, kazkaip susideliojo viskas i vietas…

Kelione nelabai zavejo autobusiuku 24val iki tikslo, bet gera kompanija, nors pradzioje ir nedrasi ( nes visi nepazystami, isskyrus zmona  ), bet isivaziavus visai greitai prabego tas keliones laikas, nors miego siek tiek truko, bet atvykus I kempinga tas popiecio nusnaudimas, kad ir trumpas, valandele, bet ant saulutes su fantastisku vaizdu I kalnus ir sildant saulei, garsai, visa tai atpirko su kaupu, ir greitai nuovargis pasimirso…..

Padave amunicija, aisku kai kuria pirma karta gyvenime teko laikyti ( ledkirtis 🙂 ) siek tiek info ir jau laukem sekancios dienos kai galesime isbandyti 2 dydziais didesnius tikrus kalnu batus, lazdas ( man jos vis tiek paspirtukais liko) ir aisku kaip atrodys pats kopimas… Is ryto gavo rekti visa musu komanda kad ne taip supjaustem maista, kad arbata nesaldi, dar del kazko I ka nekreipem demesio, bet nieko taip lengvai cia musu nepalaus, kad ir kokia karine praktika praejes vadas 😀 Nieko prie lazdu greitai pripratau, prasiejimas kalnu takeliais irgi nieko, batai keistoki, bet prie visko reikia priprasti… priejom feratas, vat tada supratau kad kopimas olomis kazkas fantastisko, ir kad uzkabino nerealiai…. Prisikabini karabina prie saugos grandiniu itvirtintu oluose ir savo jegos, ismones pagalba, kabiniesi kartais ir uz mazu olos briauneliu bet tai padeda kilti aukstyn ir aukstyn…

Komanda, kompanija sauni pirma diena isvis nereali, laukiam kitos dienos, vedliai aisku siulo keisti kalnus i raftinga ir tvirtina kad visi buve pries tai tokioje kelioneje jos pabaigoje visada tvirtintdavo, kad raftingas butu buve geriau… bet nepasiduodam spaudimui ir ruosiames iseiti i zygi…

Prasidejo rytas uzdarytu keliu iki starto vietos, tai teko prasyti kad praleistu bent nuvezti keleivius iki vietos ir busiukai griztu atgal, bet viskas ok geranoriskas buvo vietinis  tai du vedlius palike tvarkytis su busiukais, gavome nurodymus is Vado ir pasileidome pradziai asfaltuotu keliu link Monblano kalno… pradzia nesunki, zalia zalia aplinka, upe sniokscia salia, slenis irgi nuostabaus grozio, trumpas stabtelejimas foto pasidaryti ir issitraukti silciau apsirengti, nes prasidejo vejas, o jis gan smarkus buvo… Priejome Morena, nors daug kartu buvo sakyta ir girdeta, bet nelabai gilinausi ir isivaizdavau kas tai yra, o ten tikru tikriausias akmenu siukslynas, ant keteros stovint atrodo kaip maziukai akmenukai kazkur zemai, bet kai nusileidom tai vaizdas pasikeite smarkiai is maziuku akmenuku i didesnius nei masina ar autobusas, bet pries tai seke pirmas issukis nulipti kazkaip 30-40m zemyn iki Morenos, o tai pasirodo ne taip paprasta saugiai padaryti nei atrodo is sono, tai daug kam teko lipti per save ir ta daryti mums sunkiai sekesi, vargom…. Bet apacioje jau prasidejo smagumai vien akmenys mazesni, didesni, atsivere ledyno plysiai ir panasiai, kelios valandos ejimo ir priejome busumos musu stovyklavietes vieta. Pirma karta maciau kaip palapines irenginejamos ant akmenu  mes pasirinkome minkstesne vieta, sniega…. Tuoleto dar su tokiu vaizdu kaip turejome mes niekur nesu mates, gal ir ne toks patogus, bet vaizdas viska atperka, zinoma jis tiesiog privalo buti zemiau stovyklavietes  eidami miegoti tiesiog nenorejome uzsegti palapines, nes vaizdas pro ja i lauka irgi vertas 5*

Sekantis rytas ankstyvas, kelemes apie 5-6val kas valgyti daryti kas ruostis tolimesnei kelionei… Po pusryciu dareme pratybas kas butu jeigu kazkas nuslystu, kaip stabdyti su ledkirciu, kaip saugiai praeiti pavojingas vietas ir pan… po tu mokymu greitai visi atsibudo, nes teko slysti nuo kalno ir bandyti stabdyti, kad jei butu ne pratybos, tai paprasciausiai zutume…  ps sita zodi “ZUTI”, su daugybe kitokiu galuniu, girdejom tiek kartu, kad jau jis tapo naturaliu  praejome dali sniegyno ir vel pradejome kopti kalnu, tai su saugos priemonem tai be ju, tai pro upelius praeiti ir panasiai, buvo kam buvo sunkiau, buvo kam normaliai, bet lengva nebuvo, kai atrodo takelis kur neiseina, arba labai sunku dviems prasilenkti, o toliau skardis net nzn kiek metru  bet kopem, ejom sniegu, vel kopem ir vel sniegu ir kai jau pabandziau per sniegyna einant padaryti savo pedu taka nors ir buvau apsimoves kates ( tokie apraisai su dygliais ant padu kad kuo maziau slystu) tai labai greitai supratau kad su kalnu juokauti ar bandyti parodyti save net neverta pradeti, nes po to seke gal koks 30m slydimas zemyn, kol sustojau, gerai kad ta vieta buvo gana dekinga ir pavyko gana greitai sustoti ir nepavojingai slysti, o galejo buti ir zymiai blogiau… bet siaip ne taip pasiekem ziemos nameli 3200m aukstyje, o jis kokiu 130m senumo, dvylika sustumtu lovu ir vietos ten praktiskai nebuvo, bet uztat sarmo tai kazin ar kur dar rastum daugiau, plius visi kartu su komanda jame praleidome nakti, dali nakties tai tikrai uzkrove mums batareikas lipti tolyn… ejom miegoti anksti apie 8val, nes turejom keltis 1 nakties, zmona nakti sako duok laikrodi, as nelabai suprates padaviau, sako pasiziurek koks pulsas bijau eiti aukstyn toliau, bet nieko nuraminau, kad viska bus gerai ir pradejom lipti aukstyn aisku tamsu nieko nematai tik siek tiek priekyje saves kiek apsviecia ciklopas… lipom bendravom su komanda … daug nebeuzlipom nors norejosi kuo auksciau pasiekti, bet ismintingi Musu komandos vedlio Aido zodziai priverte sustoti ir nebekilti aukstyn “nesvarbu skaicius bus ar 3800m ar 4350m ar 3564m vaizdas bus indentiskas, o jei siekti tai reikia siekti virsunes 4810m, o ne skaiciaus kuris nieko nereiskia” mums iki virsunes nebuvo jokiu vilciu ir del laiko ir del tempo ir del galimu pavoju… tad pasitikom sauleteki, keleta foto ir atgal I namely, neuzilgo sulauke kitu komandu griztant nusprendem kad galim visa kelia nulipti zemyn dar siandien ir geriau rytojaus diena paskirti pramogoms ir keliauti vakare namo….

Zemyn kelione yra greitesne bet ir sudetingesne bei pavojingesne, nes besileidziant ir ivyksta daugiausiai nelaimiu…. Nuovargis, miego trukumas dar prisidejo prie to, bet siaip ne taip praktiskai begte ir tikrai geru tempu nusileidome Iki slenio ir kas pirmiausiai tai dusas buvo, tokia atgaiva po keliu dienu supranti koks geris yra dusas ir siltas vanduo 

Apibendrinant tai nuostabi kelione su fantastiska patirtimi, perpasakoti to jausmo ar tu vaizdu nei su foto pagalba nei siaip tiesiog neimanoma, tai turi patirti pats ir tik tada suprasi kas tai yra…. Liuks kelione su smagiais ir idomiais zmonem, su neisdildomais ispudziais ir kabliu nugaroje varyti i olas kopineti, bei zinoma sugrizti I sita kalna ir jau su kad ir maza patirtimi bet jau siekti 4810m, zinoma tai daryti jei tik bus imanoma tuo kartu….

Dekui KALNU KLUBAS Dainiui, Aidui ir Mindaugui uz patirta nuotyki, uz pamokas ir taip toliau…. Rekomenduoju visiems, tik pasverkite savo fizines ir butinai psichologines savybes 😉

Sigitas Varkulevičius


WordPress › Klaida