Aukštų pastatų fasadų plovimu užsiima profesionalai

Ne vienas, nužvelgęs aukštą pastatą žvilgančiais langais, susimąsto, kaip jie yra valomi. Tuo užsiima ne kibirėliais nešinos moterys, bet specialiai tokiam darbui pasirengę ir aukščio baimę įveikę vyrai.

Vanduo purškiamas stipria srove

Vienus kelių aukštų pastatus galima nuplauti ir stipria vandens srove ar šepečiu, pasikėlus specialiu bokšteliu. Nuvalyti keliolikos aukštų pastatų fasadus jau tenka samdyti aukštalipius, kurie gali virvėmis nuo stogo leistis žemyn ir šveisti langus bei sienas.

Kaune esančio BLC biurų centro langus nuvalo jame įsikūrusi UAB “Danclean”. Bendrovės technikos vadovas Juozas Bartkevičius sakė, kad tik apatiniai langai nuvalomi lengvai – pasilipus ant kopėčių.

“Turime technikos, kuria aukšto slėgio vandens srove galime nuplauti 15-17 metrų aukštyje esančius langus. Jeigu reikia aukščiau – statome bokštelį, kuriame įsilipę darbuotojai stiklą valo rankomis. Penktą BLC aukštą taip ir valome”, – pasakojo jis.

Savanorių prospekte iškilusio daugiaaukščio verslo centro langai buvo nuvalyti jį pastačius. “Jis atidarytas tik prieš metus, dar nebuvo reikalo, bet jau greitai reikės valyti. Tada samdysime bendrovę, kuri užsiima tokiais darbais”, – sakė vienas centro savininkų Regimantas Skaržauskas.

Aukščiausią pastatą nuvalo per mėnesį

Aukščiausias pastatas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra 33 aukštų ir 148,30 metro (įskaičiuojant anteną) verslo centras “Europa” Vilniuje. Jį valdančios UAB “Hanner Development” projektų vadovė Jurgita Bažanovienė sakė, kad apie tai, kad reikės kažkaip nuvalyti fasadą, galvota jau projektuojant pastatą.

“Todėl ant stogo įrengti bėgeliai – toks vamzdis, prie kurio lynais tvirtinamas vežimėlis. Jame sėdintys du žmonės ir valo fasadą. Paprastai tai darome du kartus per metus, bet prireikus valome ir papildomai”, – sakė ji.

Anot jos, pastato fasado valymas per metus kainuoja 26 tūkstančius litų. Šie pinigai yra įskaičiuojami į biurus nuomojančių įmonių eksploatacinių išlaidų sąskaitas.

Aukščiausią Lietuvos pastatą valančios UAB “Topclean” darbų vadovas Juozas Zabarauskas sakė, kad nuvalyti “Europos” pastatą du žmonės užtrunka mėnesį.

Lyderiai darbo turi užsienyje

Aukščiausiems pastatams valyti dažnai kviečiami klaipėdiečio Aleksandro Gridino įmonės pramoninio alpinizmo specialistai. “Nesame vienintelė įmonė, kurioje darbus atlieka aukštalipiai. Bet mūsų bendrovėje dirba apie 50 žmonių, kitose – po 3-4. Aukštalipiai darbuojasi virvėmis nusileisdami nuo stogo”, – pasakojo “Gridins group” savininkas, kurio darbuotojai įvairiausius aukštybinius darbus atlieka ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir Pietų Amerikoje, Azijoje.

“Lietuvoje neturime daug užsakymų, bet ir joje valome fasadų stiklus. Pavyzdžiui, “MB Baltic” biurų kompleksą, kurio fasadų plotas – apie 16 tūkstančių kv. m. Neseniai šį pastatą plovė 12 žmonių. Prie jo darbo užtenka 2-3 savaitėms”, – sakė A.Gridinas.

Klaipėdos bendrovėje fasadų plovimas kainuoja apie 4-5 litus už kv. m. Kaina priklauso nuo pastato aukščio, pasirinktos technologijos.

“Kol kas Lietuvoje aukštalipiams nelabai apsimoka dirbti, nes čia žmonės dar neįpratę, kad viskas būtų tvarkinga ir gražu. Lietuvoje mes tik mokomės, o pagrindinius darbus atliekame užsienyje”, – pasakojo verslininkas.

A.Gridinas sakė, kad nesistengia tapti monopolininku. “Mums tai nenaudinga. Esame tarptautinės aukštuminių darbų pramonėje, naudojant alpinizmo įrangą, asociacijos (IRATA) nariai, turime teisę mokyti žmones, išduoti europinius sertifikatus. Visos buvusios SSRS šalys pas mus mokosi. Dažnai gauname užsakymų iš objektų, kuriuos galėtų apsiimti kitos kompanijos, bet jos neturi pakankami specialistų, todėl tenka mums dirbti. Mes orientuojamės į darbus užsienyje. Vaikinai ten normaliai uždirba, pinigus parsiveža į Lietuvą ir neišvažiuoja iš jos. Juk tai labai svarbu”, – sakė verslininkas.

Alpinistai nepageidaujami

Kai kurios įmonės fasadams nuvalyti samdo alpinistus, tačiau A.Gridino bendrovėje tarp aukštalipių jų nėra. “Jie galėtų dirbti tik instruktoriais. Lietuvoje mažai tikrų alpinistų, save taip vadina paprasti turistai. Be to, gerai dirbantį žmogų lengviau išmokyti laipioti nei tą, kuris moka laipioti, išmokyti dirbti”, – savo argumentą pateikė verslininkas.

Tarp aukštalipių nėra ir moterų, nors anksčiau buvo pageidaujančių. “Jos gali palaipioti, dalyvauti varžybose, bet dirbti mūsų bendrovėje būtų per sunku. Kai kurie mūsų vyrai šiuo metu dirba Angoloje, kur 35 laipsniai karščio, kiti – Šiaurės Norvegijoje, kur šalta. Moterims tai būtų per sunku”, – sakė A.Gridinas.

„Kauno diena”


WordPress › Klaida