Prieš gerą mėnesį vis dar dvejojau ar pavyks išvykti į kelionę – kopti į Monblaną. Ilgametė svajonė, keli bene mėnesiai planavimo, bet… gyvenimas būna pakaišo pagalius į ratus… asmeninės bėdos, finansai ir t.t. Tad iki paskutinių dienų negalėjau sakyti tvirto taip, sėkmingai išvažiuosiu. O tuomet… pakėliau galvą, kaip kadaise, nusispjoviau į visus “nesigaus, nepavyks” ir nutariau sekti paskui savo svajones, elgtis natūraliai, o ne kaip atrodo, ne kaip “reikia” 🙂 Ir viskas pavyko puikiai. Kopėme, įkopėme, parsivežėme puikius įspūdžius visam gyvenimui. O ir minusą kreditkėje apsikuopiau iki dabar, nes kai reikia, tada ir netingiu tais pinigais rūpintis 🙂

Grįžęs iš MB sulaukiu džiugios žinios – siunčia į instruktorių kursą. To taip senai laukiau!! Bet data… 08.08… O tai kertasi su suplanuota RJ kelione į Shaan Kaya, kur pirma komandos grupė jau atliko Lietuvos rekordinius ir 3-ius pasaulyje šuolius nuo 230 m uolos… Velnias 🙁 Tas kursas man labai svarbus… ir per ilgai laukiau… Todėl turbūt pirmą kartą gyvenime taip sunkiai rinkausi ir pasirinkau ne kelionės naudai… Atsiprašiau bendraminčių ir pasakiau – privalau pagaliau pasibaigti tą kursą!

Ir dabar porą savaičių labai nebedvejojau dėl pasirinkimo. Vis tik tenką kažką aukoti gyvenime 🙁

Bet šiandien vėl užvaldė paprastas suvokimas – reikia sekti paskui savo svajones, paskui įsitikinimus, o ne priešintis, ne dvejoti, kad ir kokį, vis didesnį su laiku, su metais gautum aplinkos spaudimą gyventi “kaip reikia”, gyventi dėl pareigų, gyventi dėl karjeros ir t.t. 🙂  GANA! Aš tikrai stengiausi 🙂 Per daug metų stengiausi būti pareigingas – nevėluoti, nepavesti, neapgauti ir daug daug kitų NE. Žinoma aš niekada ir nebuvau toks kad keltis ir dirbti “nuo 8 iki 17”, pataikauti viršininkams dėl karjeros ar dar kažkaip per dėm atsakingai žiūrėti į gyvenimą, kaip daugelis aplink. Bet tikrai turėjau per daug veiklų, per daug įsipareigojimų… ir kai tampa jau nebe malonumu o bene darbu… Kai “reikia” pradeda imti viršų prieš “noriu”… Tuomet nebegerai 🙂

O dabar tiesiog noriu pagyventi SAU, pagyventi pagaliau dėl savęs, o ne dėl įsipareigojimų. Atsikelti ir išeiti. Gal nutranzuoti į Gibraltarą. Gal užsirašyti į humanitarinę misiją Afrikoje ar pan. 🙂 Aš toks esu. Tokia mano prigimtis. Ir niekam nevalia tam uždėti apynasrio… artimiems žmonėms, prisiimtoms pareigoms, ar viršininkams 🙂 Esu koks esu. Arba su tuo susitaikot, arba… ne 😀

Tad darom taip – pirma darau, po to dvejoju. Arba galvoju iš kur atiduosiu pinigus ir t.t. 😉 O ne taip, kaip pastarieji keli metai vis blogėjo ir blogėjo padėtis, mažėjo polėkio 🙂

Shaan Kaya nx!!! Atvažiuoju (dance) O į kursą tikiuosi gausis rudenį ar pavasarį… laukiau to iš principo 7 metus, palauksiu dar 🙂


omentarai

  • Soldier,

    Bullshit 😉 Čia tas pats būtų sakyti “bepigu kol vaikų neturi”… “bepigu kol darbas neformaliu grafiku” ir t.t. 🙂 Niekas kitiems vaikų už juos nepridaro ir į darbus nuo 8 iki 17 nepriverčia eiti.
    Kaip nori taip turi! Tai filosofija, o ne aplinkybės.

  • Jaunius,

    Heh, bepigu tau kai kreditke turi 😀 O jei rimtai, tai anksciau ar veliau vistiek gyvenimas prispaus uodega ir niekur cia nedingsi.

  • Soldier,

    Mano požiūrio dėka, nesikuklinant, daug kas jau padėkoja, kad sėkmingai kažką išbandė, kažką patyrė, kažką suprato… Per daug ilgai mokiau kitus gyventi, pamiršdamas save, pamiršdamas pats Gyventi 🙁

  • Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas",

    Va toks gyvenimas turi būti 🙂 Tavo požiūrio dėka aš 100% dalyvauju “Radvilų keliais” žygyje 😉

  • El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Ankstesnis įrašas
    Nissan outdoor games
    Kitas įrašas
    Ar išdrįsi prisijungti?!