Aukščiausia Europos viršūnė, taip galima suprasti paskaičius knygutę apie Monblano viršūnę, kurią mes nusipirkom Šamoni miestelyje. Paminėtas ir Elbrusas, bet griežtai paminėta, kad tai nėra Europos dalis, ir klaidinga manyti, kad tai – aukščiausias Europos kalnas. Geografiškai sunku atskirti tikrąsias Europos ribas. Tebūnie tai aukščiausias vakarų Europos kalnas. O norint pabuvoti aukščiausiame Europos taške, teisingiausia užlipti į abi viršūnes.

Klaidinga manyti, kad tai lengva viršūnė, nereikalaujanti fizinio pasiruošimo. Techniškai ji nesudėtinga. Kuo galėčiau ją išskirti, tai masiškumu. Pasitaikius geram orui, maloniai stebina žiburėliu virtinė traukianti link tikslo – aukščiausio Alpių taško. Esant blogam orui šturmuoti tikrai nerekomenduojama. Galima lengvai pasiklysti. Didžiąją kelio dalį nuo Refuge Aig Du Gouter (3817 m) tęsiasi platūs šlaitai. Kuriuose esant blogam matomumui nesunku nukrypti nuo maršruto ir sunku atsekti kelią atgal. Taip ne vienas yra mirtinai sušalęs.

Liepos 5 d. per Milaną pajudėjom link Alpių. Išvažiavom šešiese. Milane išsinuomavome mikroautobusą. Nuo Milano iki Šamoni miestelio 250 km. Aplinkui Šamoni kempingų pasirinkimas didelis, o kainos – nedidelės.

Pasitiko mus prastas oras. Įžiūrėti aukštąsias viršūnes buvo sunku per plaukiančius debesis. Lietaus jau nuo pirmos akimirkos gavom. Pradžioje pasinaudojom keltuvu, kuris kelia nuo Les Houches (1010 m) miestelio iki 1794 m. aukščio. Toliau vardan geresnės aklimatizacijos ir vargo, judėjome savo kojomis. Taip pakilom iki Nid d Aigle (2372 m). Takas aiškus. Oras buvo prastas, lijo netgi stipriai. Noro nakvoti palapinėje nebuvo jokio. Tuo labiau, kad ir viešbutukas visai tuščias buvo. Ilgai nemąstę apsistojome jame. Kaina – 15 eurų už lovą.

Rytas. Planavom pajudėti anksti. Prabusti prabudome, bet judėti nesiryžome dėl lietaus. Po pusryčių vėl prigulėm. Vis gi pajudėjom! Takas aiškus. Per valandą pakilome iki Les Rognes (2768 m). Oras lietingas. Bandėm atsikvėpti apleistame namuke. Pastarasis buvo grūste prigrūstas pasimetusių dėl lietaus turistų. Dauguma jų buvo lietuviai. Prasidėjo staigus pakilimas, bet takas aiškus. Pakilome iki nakvynės vietos –Refuge De Tete Rousse ( 3167 m). Iki čia pirmieji pakilo per pusantros valandos. Norint apsinakvoti namuke reikia iš anksto rezervuoti vietas. Tikimybė pakilus gauti vietą lovoje nedidelė. Mes turėjom palapines. Bet lauke lijo ir įlindus į valgyklą visai nesinorėjo lįsti į lauką. Yra ir virtuvėlė pastato viduje, kur galima pasidaryti valgyti jei turi primusą. Mes vis gi nakvynės lovose išlaukėm, kurios kaina 20 eurų.

Pagaliau nelyja. Debesuota, bet debesys po mūsų kojomis. Užsidedam kates, apraišus ir kitą įrangą ir slenkam link taip vadinamo Mirties kuluaro. Mums pasisekė, kad prieš tai ir mums esant buvo šalta. Sniegas laikė akmenis, kad jie nekristu lavina. Pagrindinis pavojus – krentantys akmenys. Ir esant atšilimui čia velniškai pavojinga. Ir mums esant praskriejo keli akmenys. Yra įtemtas trosas, prie kurio galima prisirišti, kad atsitikus nelaimei toli nenuvarytum žemyn. Tam reikalinga virvė arba penkių metrų „ūsai“. Toliau eina status pakilimas, kurio peraukštėjimas 600 m. Sudėtingesnėse vietose yra prikalti kabliai su įtemtais lynais. Užsikabinus ūsus per karabiną visai saugiai galima jaustis. Tai turbūt sunkiausia techniniu požiūriu vieta neturintiems pakankamos patirties techniniame alpinizme. Vietiniai gidai kyla susirišę su klientais. Taip norėdami parodyti savo darbą ir duoti savotišką saugumo jausmą. Bet nemanau, kad verta tai daryti. Paslydus dviem ir trečias nuvažiuos žemyn.

Pakilom mes per tris su puse valandos iki Refuge Aig Du Gouter (3817 m). Oras nors ir saulėtas buvo, bet šilumos nejutome. Namukas pilnas. Pagal prognozes ateinančias dvi dienas turėjo būti geras oras. Klaidinga manyti, kad Alpėse aukštai pakilus gali būti kažkas panašaus į vasarą. Buitis ir aplinka daugiau priminė žiemą. Naktį temperatūra nusimatė – 16 laipsnių, o ir dieną pavėsyje buvo šalta. Pasistatėm palapinę, o dar trise nutarė bandyti laimę rasti nakvynę name. Nakvynę jie gavo po stalu, o kaina tą pati kaip ir lovoje (30 eurų ). Vandens pasiruošėm šturmui iš vakaro. Brangoka pirkti!

Šturmo naktis. Atsikėlėme antrą nakties. Pusryčiai, pasiruošimas ir į viršų. Kates užsirišom prie namuko. Apraišus taip pat užsisegėm, kaip ir virvę pasiėmėm. Nėjom susirišę, nes nemaniau, kad tai būtina. Dauguma grupių tai sėkmingai darė. Pats kopimas aiškus. Tamsoje vien judantys žiburėliai puikiai kelią rodo. Tai kaip traukinys judantis kalno viršūnės link. Pats maršrutas ilgas ir reikalaujantis ištvermės. Peraukštėjimas 950m , vedantis per kelias viršūnėles. Mums lipant rytas buvo šaltas ir vėjuotas. Rankų ir kojų pirštai šalo. Bet užsispyrimas padėjo pasiekti tikslą. Penkiese iš šešių užlipom į Monblano viršūnę. Vienam iš mūsų, manau, pritrūko motyvacijos.

Ilgai neužsibuvome. Nuotraukos ir žemyn. Leidžiantis pradėjom atšilinėti. Žemiau pasileidus pasidarė netgi karšta. Oras žymiai pagerėjo nuo tų pirmųjų dienų. Nusileidus iki palapinių pasijutome kaip keptuvėje. Nepaisant viso karščio griuvome poilsiui į palapines. Nuo pietų taip nieko ir nenuveikėme. Mąstėm apie rytdienos statųjį nusileidimą.

Ankstyvas rytas. Kol saulė neapšvietė kalno šlaito reikėjo nusileisti iki saugios vietos. Žmonių leidosi tiek pat kaip ir į viršų ėjo. Tai turbūt nesaugiausia ir durniausia kelionės dalis. Yra net tokių, kurie lipa per galvas leisdami akmenis, visai į tai nekreipdami dėmesio. Dėl žmonių masės nusileidimas lėtas ir pavojingas. Nusileidom per 4 valandas. Kuluarą perėjom susirišę, vieną virvės galą prikabinę per karabiną prie ištemto lyno. Atsikvėpimas. Kaip ir viskas. Toliau taku iki Nid d Aigle ( 2372 m). Nusileidome greitai. Didelei mūsų nuostabai traukinukas nevažiavo. Kažkoks gedimas. Andrius pajudėjo savo kojomis iki keltuvo. Labai jau vandens norėjo. O likę kantriai laukė ir sulaukė.

Kultūrinė programa. Dvi dienos. Pajudėjom Italijos link. Po ilgų svarstymų, ką toliau veikti ir kur pasiduoti, vis gi nugalėjo sveikas protas ir Uno žaidimas. Programos dalis – antras pagal dydį ežeras Italijoje. Miesteliai salose, picos ir viskas, kas priklauso po gero darbo!

Rolas
XGenomas


omentarų

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ankstesnis įrašas
Mont blanc 2008
Kitas įrašas
RJ Ghost Hotel, Kaunas